Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Mauda (Conium)

Dėmėtoji mauda (Conium maculatum L.)

Lietuviški sinonimai: naudmauda, piktbuiliai, pietmonis, piktropė, piktybropė, šungardokulis, šuniagaršvė
Angliški sinonimai: Poison hemlock, Devil's Bread, Devil's Porridge, Beaver Poison, Herb Bennet, Musquash Root, Poison Parsley, Spotted Corobane, potted Hemlock.



Dėmėtoji mauda (Conium maculatum L.) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis salierinių (Apiaceae) šeimos maudų (Conium) genčiai.
Aiškinama, kad lotyniškas maudos pavadinimas (Conium) yra kilęs iš graikų kalbos žodžio conos – žaislas „vilkelis“, nes apsinuodijus dėmėtąja mauda (Conium maculatum L.) ima suktis galva arba kone – išvertus iš graikų kalbos reiškia žudymą. Rūšies vardas maculatum  - dėmėtas, šio augalo stiebas išmargintas raudonomis dėmėmis. Pasak istorinių šaltinių šiuo augalu 399 m. prieš mūsų erą buvo nunuodytas didysis Atėnų filosofas ir mąstytojas Sokratas, kuris šiuos nuodus buvo priverstas išgerti savo mokinių akivaizdoje.
Dėmėtoji mauda (Conium maculatum L.) – tai dvimetis, kartais vienmetis augalas, turintis nemalonų specifinį kvapą. Augalas gali užaugti iki 2 m aukščio. Stiebas plikas, šakotas, nusėtas raudonomis dėmėmis. Lapkočiai ilgi, tuščiaviduriai, o pats lapas triskart skiautėtas, dantytas. Žiedas – baltas skėtis sudarytas iš 10-15 mažų skėčių.  Lapai tamsiai žali, plunksniškai 2−3 kartus suskaldyti, apatinieji stambesni ir labiau suskaldyti. Lapeliai pailgi, trikampiškai kiaušiniški, plunksniškai skiautėti; skiltelės dantytos, dantelių viršūnėlės panašios į dyglelius. Dažniausiai augalas sutinkamas, kompostynuose, patvoriuose, šiukšlynuose, ten kur derlingas, turtingas organinių medžiagų dirvožemis.
Visose augalo dalyse, o ypač vaisiuose, gausu nuodingų medžiagų. Nuodingesnis žalias, šviežias augalas, nes augalui džiūstant, nuodingos medžiagos pradeda irti. Apsinuodijus mauda, simptomai panašūs, kaip apsinuodijus nikotinu: skausmai pilvo srityje, padidėjęs seilėtekis. Taip pat nevaldomos galūnės, išsiplečia akių vyzdžiai. Nors augalas labai nuodingas, Viduramžiais jis buvo labai populiarus kaip vaistinis augalas. Šiuo metu vartojamas žymiai mažiau, tačiau homeopatijoje turi svarbią reikšmę.

Parengė R. Šimėnaitė 20014-01-27
Naudota literatūra: K. K. Vilkonis „Lietuvos žaliasis rūbas“; S. Obeliavičius „Kas po kojomis žaliuoja“; Ž. Lazdauskaitė „Žavasarį žydintys augalai“; R. Murkaitė, S. Karazija „Lietuvos miškų augalai“; J. Jaskonis „Aromatiniai augalai“; Botanikos institutas „Vaistiniai augalai“; Botanikos institutas „Nuodingieji augalai“