Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Lofantas (Agastache)

Anyžinis lofantas - Agastache foeniculum Ktze. (Lophantus anisatus Benth.)

Šeima. Notreliniai (Lūpažiedžiai) - Lamiaceae Lindl. (LabiataeJuss. )

Tai 80 - 110 cm aukščio augalas. Stiebas status, keturbriaunis, briaunos bukos, tuščiaviduris, apie 8 mm skersmens, šakotas. Lapai kotuoti, smailiaviršūniai, kraštai pjūkliški, apatinėje jų pusėje gausu eterinio aliejaus liaukučių. Stiebo ir šakų viršūnėse išauga 6 - 10 cm ilgio, varpos pavidalo tankūs žiedynai. Žiedai ryškiai violetiniai arba melsvi. Vaisiai - pailgi, kiek suploti, plaukuotomis viršūnėlėmis, tamsiai rudi smulkūs riešutėliai. Žydi nuo birželio pabaigos iki rugsėjo vidurio; vaisiai bręsta rugpjūtį - rugsėjį. Dauginamas sėklomis. Anyžinio lofanto sėklas patariama sėti anksti pavasarį. Šio augalo sėklas galima sėti ir rudenį. Dauguma augalų žydi ir dera tais pačiais metais. Žiemą gali iššalti net pridengtas. Augalas retas, nykstantis.
 

Žalioje žaliavoje būna apie 0,51, o sausoje - 1,71-2,10 % eterinio aliejaus, kurio svarbiausios dalys yra d-limonenas ir estragolis. Eterinis aliejus bespalvis, anyžių ir mėtų kvapo. Rinkti patariama antžeminę dalį, kurią sudaro 44% žiedų, 26% stiebų ir 30% lapų. Prieskoninę žaliavą reikia ruošti tik pradėjus augalams žydėti, kada žolėje būna daugiausia eterinio aliejaus. Pirmąjį kartą anyžinius lofantus patariama nupjauti liepos, o antrąjį kartą rugsėjo mėnesį.
Nupjauta žolė džiovinama paskleista plonu sluoksniu gerai vėdinamoje arba 35°C temperatūros patalpoje. Išdžiovinta žolė atskiriama nuo stambesnių stiebų ir laikoma sudėta į medžiaginius maišus. Tinkamai išdžiovinta žolė yra 12 - 14 % drėgnumo.
Vartojimas medicinoje
Anyžinis lofantas pasižymi baktericidiniu veikimu, mažina kraujo spaudimą. Anyžinio lafanto aliejus - bespalvis arba šiek tiek gelsvas skystis, kurio sudėtyje yra pineno, miloneno, terpineno, kamfeno, pulogeno, mentolio, cineolo, linalolo ir kitų medžiagų.
Liaudies medicinoje
Mongolijoje lofanto preparatai vartojami medžiagų apykaitai pagerinti, kai kuriais paralyžiaus atvejais. Tibeto medicina šiuo augalu rekomenduoja gydyti virškinimo trakto ligas, gastritą, skrandžio ir žarnyno sutrikimus bei hepatitą. Pasak liaudies medicinos žinovų, anyžinis lofantas stiprina organizmą bei stabdo senėjimo procesus.
Kulinarijoje 
Kaip prieskonis vartojami anyžinio lofanto lapai ir žiedynai. Šviežia bei džiovinta žolė paskaninamos vaisių salotos, uogienės, kompotai, saldieji pudingai, gaivinantys gėrimai, kremai, saldainiai bei kepiniai, tinka ji ir arbatai paskaninti. Anyžinių lofantu taip pat patariama gardinti troškintą bei keptą upių žuvį bei įvairius įdarus.
-Indijoje šviežia žolė vartojama maistui aromatizuoti. 
-Eterinis aliejus vertinamas parfumerijos bei kosmetikos pramonėje. 
-Degantis anyžinis lofantas skleidžia aštrų kvapą, todėl šie dūmai baido gyvates.
- Žydėjimo metu anyžinis lofantas yra gana gražus, skleidžia malonų aromatą bei gausiai bičių lankomas augalas.
 

Parengė Renata Miklušytė 2004.08.20