Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Erškėtis, rožė (Rosa)

Turinys:

Erškėčių (Rosa L.) veislių savybės
Tankiadyglis erškėtis - Rosa spinosissima
Stambiavaisis erškėtis - Rosa villosa L. (R. pomifera Herrm.)
Raudonlapis erškėtis - Rosa glauca
Miškinis erškėtis - Rosa majalis
Rūdėtasis erškėtis - Rosa rubiginosa
Geltonasis erškėtis - Rosa foetida
Virgininis erškėtis - Rosa virginiana Mill. (R. lucida Ehrh.)
Rosa x turbinata Ait.
Švelnialapis erškėtis - Rosa mollis Smith.
Jundzilo erškėtis - Rosa marginata Wallr. (R. trachyphyla Rau, Rosa jundzillii Besser)
Paprastasis erškėtis - Rosa canina L.
Baltažiedis erškėtis (baltažiedė rožė) - Rosa x alba L.

Erškėčių (Rosa L.) veislių savybės
Lietuvoje nepelnytai mažai domimasi erškėčių veislėmis ("parko rožėmis"). Jos tradiciškai auginamos rožių masyvuose, kurie įrengiami parkuose, skveruose, botanikos soduose ir pan. Deja Lietuvoje erškėčių veislės dar mažai naudojamos tvarkant miestų, gyvenviečių ir miestelių visuomenines paskirties želdynus, kiek dažniau jos sodinamos privačiose sodybose.
 
 
Rosa rugosa 'Ritausma'

Vilniaus universiteto Botanikos sodo parko rožių ekspozicijoje 2005 metais buvo 115 erškėčių ir rožių veislių. Auginamos 49 erškėčių veislės priklauso šioms rūšims ar hibridams: Rosa. albaL., R. alba L. x R. moschata Herrm., R. blanda Ait., R. centifolia L.,R. damascena Miller, R. farreri Cox, R. foetida Herrm., R. gallica L.,R. helenae Rehder & EH Wilson, R. hugonis Hemsl., R. majalisHerrm., R. moyesii Hemsl. & Wils., R. multiflora Thunb., R. multiflora Thunb. x R. majalis Herrm. , R. pendulina L., R. rubiginosa L., R. rugosa Thumb., R. spinosissima L., R. x rugotidaDarthuis, R. x. francofurtana Muenchh.. Dalį šių erškėčių veislių žiemai reikia dengti, kitos žiemoja be priedangos, todėl ypač vertingos mažai prižiūrimuose želdiniuose.

Želdynuose dažniau nei erškėčių veislės auginamos floribundinės, šiuolaikinės krūminės, žemę dengiančios ir kitų grupių rožės. Tad tiriant erškėčių veislių dekoratyvines savybes ir atsparumą žiemai, visada įdomu palyginti jas su kitų grupių atstovais. Tyrimai parodė, kad dešimties rūšių ir hibridų veislės pražysta 2-4 savaitėmis anksčiau negu kitų grupių rožės. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tų rūšių ir hibridų veisles, kurių dekoratyvios savybės birželio pradžioje ar viduryje vertintos 4 - 5 balais: >Rosa majalis 'Flore Pleno', R. spinosissima 'Frülingsmorgen', R. spinosissima 'Papula', R. foetida 'Persian Yellow', R. spinosissima 'Single Cherry'. Deja šių veislių erškėčiai žydi trumpai - tik 2-3 savaitės, tad želdynuose jas reiktų derinti su kitomis, vėliau pražystančiomis ir ilgiau žydinčiomis veislėmis.

Birželio 15 -21 dieną pradeda žydėti Rosa damascenaR. hugonisR. moyesiiR. rugosa veislės. Jų žydėjimo laikotarpis ilgas, tačiau sutampantis su floribundinių, žemę dengiančių ir šiuolaikinių krūminių rožių žydėjimu. Žydėjimo periodu jų dekoratyvumas vertintas 1 - 5 balais. Galima išskirti tam tikrus atskiroms rūšims būdingus dekoratyvumo maksimumus: Rosa damascena - birželio vidurys - liepos pirma dekada , R. hugonis- liepos vidurys - pabaiga, R. moyesii - birželio vidurys - liepos vidurys, R. rugosa - birželio trečia dekada - liepos vidurys.
 
 
Rosa rugosa 'Abelszieds'

Likusių 7 erškėčių rūšių ir hibridų veislių žydėjimo periodas trumpas ir jos žydi kartu su floribundinių, žemę dengiančių, šiuolaikinių krūminių rožių grupių, Rosa damascenaR. hugonis,R. moyesiiR. rugosa veislėmis. Dalis žydi negausiai, tad jų panaudojimas želdynuose nerekomenduotinas, o kelios tirtos veislės vertingos ypač gausiu ir dekoratyviu žydėjimu - R. gallica 'Scharlachglut' ir 'Versicolor', R. helenae 'Semiplena', R. multiflora x R. mayalis 'Maria Magdalena', R. rubiginosa'Magnifica'.
R. damascenaR. pendulinaR. rugosaR. spinosissima veislės dekoratyvios ne tik gausaus žydėjimo metu, bet ir vėliau, nes užmezga spalvingus vaisius.

Vienas vertingiausių dalies erškėčių veislių požymių, manau, nulemsiančių jų plitimą želdynuose - atsparumas žiemos šalčiams. Kitų grupių rožės nušąla iki sniego paviršiaus, o Rosa blandaR. centifoliaR. damascenaR. farreriR. heleneaR. majalis, R. multifloraR. multiflora x R. mayalisR. pendulinaR. rugosa (išskyrus 'Kjal 14' ir 'Pink Grootendorst'), R. spinosissimaR. x francofurtanaR. x rugotida neapšąla ar nušąla tik vienmečių ūglių dalį.
Darius Ryliškis 2006-04-04
Tankiadyglis erškėtis - Rosa spinosissima L.
Lietuvoje tiek privačiose valdose, tiek visuomeninės paskirties teritorijose auginama įvairių dekoratyvinių augalų, tačiau želdiniuose akivaizdžiai nepakankama sumedėjusių žydinčių augalų įvairovė. Visai nepelnytai yra užmirštos rožių veislės iš labai įvairios savo išvaizda, dydžiu, žydėjimo laiku Parko rožių grupės. Šios grupės rožės reikalauja minimalios priežiūros ir pakankamai atsparios ligoms bei žiemos šalčiams. Vienos iš įdomesnių parko rožių yra tankiadyglio erškėčio (Rosa spinosissima L.) veislės.

Tankiadyglis erškėtis yra nedidelis krūmas iki 1 m aukščio, tačiau dalis formų siekia iki 2 (3) m aukščio. Šakos stačios, apaugusios tankiais, tiesiais, pagrinde suplotais, įvairaus dydžio dygliais ir dygliukais. Lapai smulkūs iš 5-11 lapelių. Lapeliai apvalūs arba elipsiški,0,8-1,2 cm ilgio, žali. Vainiklapiai balti arba gelsvai balti, pavieniai. Vaisynai rutuliški, beveik juodi. Paplitęs nuo Šiaurės Kinijos ir Vakarų Sibiro iki Vakarų Europos. Be tipinės rūšies yra išskiriama iki 14 formų ir varietetų. Arčiausiai Lietuvos savaime šis erškėtis auga Lenkijoje ir Baltarusijoje. Lietuvoje ši rūšis yra svetimžemė ir labai retai sutinkama. Mūsų šalies želdiniuose plačiai auginama 'Plena' veislė su baltais pilnaviduriais žiedais sukurta XIX amžiaus pradžioje, Šiaurės Lietuvoje dar pasitaiko veislė 'Rubra' su rausvais pilnaviduriais žiedais. VU Botanikos sode auginama daugiau kaip 10 tankiadyglio erškėčio veislių.
 
 
'Rubra'

Europoje tankiadyglis erškėtis buvo kultivuojamas jau nuo XVI amžiaus. Ypatingas susidomėjimas tankiadygliu erškėčiu ir intensyvi jo veislių selekcija vyko XVIII-XIX amžiuose. Yra žinoma jog nuo XVIII iki XXI a. buvo sukurta apie 700 veislių ir hibridų. Deja, dalis senųjų veislių yra prarasta. Šiuo metu tankiadyglio erškėčio veislės populiarios ir plačiai auginamos Škotijoje, Skandinavijoje, Šiaurės Amerikoje. Suomijoje yra auginama virš 50 veislių, o veislės 'Plena' bei 'Poppius' sėkmingai auginamos ir už poliarinio rato. Didžiausią kolekciją (per 200 veislių) yra sukaupęs P.D.A. Boydas Škotijoje.
 
 
'Plena'

Išvestos veislės su paprastais, pusiau pilnaviduriais ir pilnaviduriais žiedais. Veislių žiedų spalva - nuo baltų iki tamsiai raudonų ir dvispalvių, dydis - nuo 3 iki 10 cm. Išskirtinos šios formos ir veislės: 'Plena', 'Frühlingsschnee' - baltais žiedais; 'Altaica', 'Hispida', 'Maigold', 'Frühlingsgold' - geltonais žiedais; 'Poppius', 'Frühlingsmorgen', 'Frühlingsduft', 'Stanwell Perpetual', 'Rubra' - rausvais žiedais; 'Staffa', 'Carnea Plena', 'Single Sherry' - raudonais žiedais ir kt.

Tankiadyglio erškėčio veislės pražysta ankščiausiai iš visų rožių ir pasižymi žiedų gausa bei dekoratyvumu. Lietuvoje žydi gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, tris - keturias savaites, žiedai skleidžia malonų aromatą. Rudenį lapai nusidažo tamsiai raudonai ir sudaro puikų spalvinį akcentą žalios žolės ir gelstančių lapų fone. Dalis veislių rudeni subrandina labai tamsiai raudonos ar tamsiai violetinės (beveik juodos) spalvos vaisynus ("uogas"). Geriausiai auga lengvo tipo dirvožemiuose, saulėtose vietose, nors gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Želdiniuose naudojamos kaip pavieniai augalai, grupėse ar kaip nekarpomos gyvatvorės. Sėkmingai dauginamos šakninėmis atžalomis.
 

Mes manome, jog tankiadyglio erškėčio veislės bei formos turėtu būti dažniau auginamos želdiniuose.
E. Kerbelis 2006-02-09
 
Raudonlapis erškėtis
Rosa glauca Pour. (R. rubrifolia Vill.)

Aukštas, iki 2-3 m aukščio krūmas. Stiebai ir šakos, lapai ir prielapiai su melsvomis ar pilkomis apnašomis. Žievė rusvai rudo atspalvio. Dygiai pavieniai, tiesūs ar šiek tiek išlinkę. Žiedinių šakelių dygiai smulkūs ar visai jų nėra. Lapai iš 5-7-9 lapelių. Lapeliai elipsiški arba pailgai kiaušiniški, paprastais danteliais dantyti; daugiau ar mažiau raudonai violetiniai arba melsvai žali, paprastai pliki. Žiedai šviesiai rausvi, smulkūs, iki 3 cm skersmens, susitelkę po 2-5. Žydi birželio mėnesį, bet šiltą ir ilgą rudenį gali žydėti pakartotinai, tik negausiai. Taurėlapiai ilgesni už vainiklapius. „Vaisiai“ smulkūs, rutuliški, iki 1,5 cm skersmens, raudoni. Turi vitamino C.
 
 

Natūraliai paplitęs Vakarų, Centrinės ir Pietryčių Europos kalnuose, nuo 1000 iki 2100 m aukščio. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse auginamas jau kelis šimtus metų. Lietuvoje ir kitose šalyse randamas „pabėgęs“ į natūralią gamtą iš sodų ir darželių. Suomijoje sutinkamas beveik iki poliarinio rato.
 


 
Augintinas sodybose dėl išskirtinės lapų spalvos, kuri gerai kontrastuoja su žalia kitų augalų spalva. Rudenį krūmas ypač dekoratyvus, dėl raudonų „vaisių „ ir melsvai žalios lapijos derinio. Labai atsparus šalčiui, pakankamai atsparus ligoms ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, kaip ir dauguma erškėčių. Tinkamiausias neutralus ar kalkingas dirvožemis. 
Be tipinės rūšies literatūroje minimos kelios veislės ir hibridai, kurios Lietuvoje dar neauginamos:
”Carmenetta“ („Rubrosa“), raudonlapio ir raukšlėtalapio erškėčių hibridas. Aukštesnis ir tvirtesnis krūmas nei rūšies; rausvi, paprasti, vidutinio dydžio ir švelnaus kvapo žiedai.
„Flora Plena“ turi šviesiai raudonus, smulkius, pilnavidurius žiedus.
„Mechliniae“ pasižymi ryškesne nei rūšies rausvai violetine lapų spalva.
„Semi-Double“ krūmas žemas, 1-1,3m aukščio, žiedai rausvi, pusiau pilnaviduriai.
„Sir Cedir Morris“ raudonlapio erškėčio ir Rosa mulligani hibridas. Žiedai kekėse, balti, smulkūs, kvapūs, paprasti. Krūmas laipiojantis, stiebai iki 9 m aukščio. Lapai ir stiebai atitinka raudonlapio erškėčio spalvas. Deja, šis hibridas netinkamas auginti Lietuvoje.
Egidijus Kerbelis 
2008-03-14
 
Geltonasis erškėtis
Rosa foetida Herrm. (R. lutea Mill.)
Vidutinio dydžio, 1-1,5 (2) m aukščio krūmas. Žievė ruda. Dygiai tiesūs (kartais silpnai išsilenkę). Šakelės dar apaugusios smulkiais dygiukais bei blakstienėlėmis; -žydinčios šakelės kartais visai be dygių. Lapai iš – 5-7-9 lapelių, lapeliai maži, 1,5-2 cm ilgio, elipsiškai ar beveik apvalūs, gyliai dvigubai dantyti, tamsiai žali, pliki ar šiek tiek plaukuoti su apatine liaukinga apatine puse. Žiedai po 2-3, rečiau pavieniui, 3-5 cm skersmens, geltoni, auksinio atspalvio, nemaloniai kvepiantys. Taurėlapiai trumpesni už vainiklapius. Vaisynai rutuliškai suploti, raudoni, apie 1 cm skersmens.  Rūšis natūraliai paplitusi Centrinėje ir Mažojoje Azijoje; Kaukaze, Pietinėje ir Centrinėje Europoje, Šiaurės Afrikoje „sulaukėjo“ bei pabėgo iš sodų. Pirmą kartą atvežtą į Europą (Ispaniją) 13 a.
Lietuvoje senose sodybose sutinkamos veislės 'Bicolor' ir 'Persian Yellow'. Retai auginamos želdynuose, dėl stipriai pažeidžiamų lapų raudonjuodžiu dėmėtumu (sukelėjas Marssonina rosae). Stipriai pažeisti lapai nukrenta, todėl liepos gale, rugpjūtį krūmai būna beveik  be lapų. Taip pat žiedai skleidžia nemalonų – „blakių“ kvapą.

'Bicolor' (' Austrian Copper', 'Capucine' ir kt.)
Žiedai paprasti, išorėje auksiškai geltoni, vidinėje pusėje oranžiškai raudoni. Į Europa atvežta apie 1590 metus.

'Persian Yellow' ('Persiana')
Žiedai pusiau pilnaviduriai, beveik rutuliški, auksiškai geltoni. Į Europą (Angliją) atvežta iš Irano 1837m.
Ši veislė buvo naudojama išvedant Pernecianinių rožių grupės veisles (Pernetianas, nuo rožių selekcininko iš Lijono (Prancūzija) pavardės Pernet-Ducher. ). Kryžminimo rezultatas – geltonos ir oranžinės spalvų rožių veislės.
 
Rosa x harisonii ('Harison‘s Yellow', 'Harisonii', 'Hogg‘s Yellow')
Harison, apie 1824 m. (Rosa feotida x R. pimpenifolia)
Krūmas iki 0,5-0,7 m aukščio, žiedai pusiau pilnaviduriai, geltoni, vidutiniški, 5-6 cm skersmens, vaisiai juodi. Literatūroje kartais išskiriama į atskirą grupę kartu iš šio hibrido kilusiomis veislėmis.
 
Pasaulyje šios grupės veislės negausiai auginamos, dažniau minimos rodologinėje literatūroje yra šios veislės:

'Buisson d‘Or'
Barbier, 1928
Krūmas apie 1-1,2 m aukščio,žiedai pilnaviduriai, dideli, geltoni.

'Double Yellow' ('Jaune de William', 'William‘s Double Yellow')
J.Williams, 1828
Žiedai maži (apie 4 cm), pilnaviduriai, šviesiai geltoni.

'Globe Yellow'
Italija, apie 1846
Žiedai dideli, pilnaviduriai, rutuliški, citrinos geltonumo.

'Harison‘s Salmon'
S.F.Hamblin, 1929
Krūmas iki 2 m aukščio. Žiedai vidutiniško dydžio, pusiau pilnaviduriai, rutuliški, lašišos rausvumo spalvos.

'Lawrence Jonston'
Pernet-Ducher, 1923
Tamsiai geltoni, vidutinio dydžio, pilnaviduriai žiedai, krūmas aukštas.

'Rustica'
Berbier, 1929
Geltoni su šviesiai oranžiniu centru, vidutinio dydžio, pilnaviduriai, krūmas aukštas.

'Star of Persia'
Pemberton,1919
Krūmas 2,6-3,3 m aukščio. Žiedai stambūs, apie 7,5 cm skersmens, ryškiai geltoni, pusiau pilnaviduriai.
 
 
 
 
 

 

Egidijus Kerbelis 
2009-12-31
 
Miškinis erškėtis
Rosa majalis Herrm. (R. cinamomea L.)

Krūmas iki 1,5 (2) m aukščio, šakos plonos, žievė rudai raudona. Dygiai nedideli, lenkti, išsidėstę poromis prie lapų pagrindo. Taip pat pasitaiko smulkių, tiesių dygliukų. Ant turijonų (pirmų metų sterilių ūglių) dygiai tiesūs. Žydinčios šakelės beveik be dygių. Lapai iš 5-7 lapelių, lapeliai pailgai elipsiški ar pailgai kiaušiniški, prie pagrindo pleištiški, viršūnėje trumpai užaštrinti, 2-4,5 cm ilgio. Iš viršaus plaukuoti ar pliki, iš apačios visada plaukuoti. Žydi V-VI mėn. 2-3 savaites. Žiedai – 3-5 cm skersmens, pavieniai, rečiau po 2-3 vnt., vainiklapiai rausvi. Taurėlapiai ilgi bei siauri, o sunokus „ vaisiams“ nukreipti į priekį. „Vaisiai“ raudoni, apvalūs ar apvaliai kūgiški, apie 1 cm skersmens.
Lietuvoje ši erškėčių rūšis sukaupia daugiausiai vitamino C „vaisių“ minkštime.
Paplitęs šis erškėtis Skandinavijoje iki Arkties vandenyno, Vakarų Europoje Alpių kalnuose ir priekalnėse, Baltijos šalyse, Baltarusijoje, šiaurės Ukrainoje, šiaurės Rusijoje, vakarų Sibire bei rytų Sibire iki Baikalo ežero. Kitose Europos vietose auginamas kultūroje ir natūralizavosi.
Nuo 1596 (1597) m. kultūroje žinoma pilnavidurė miškinio erškėčio veislė 'Feocundissima' ('Flore Pleno'). Ši veislė paplitusi Centrinėje ir ypač Šiaurinėje Europoje. Lietuvoje senose sodybose ar šventoriuose taip pat vis dar galime sutikti. Tai 1-2 m aukščio krūmai su pilnaviduriais, rausvais, 4-5 cm skersmens žiedais. Žydi birželio mėn. apie 2-3 savaites. Šalčiui labai atspari ir auginama net už poliarinio rato. Ligoms pakankamai atspari. Trūkumas trumpas žydėjimas. Dauginama nuo seno šakninėmis atžalomis, apleistuose plotuose sudaro iki kelių dešimčių kvadratinių metrų sąžalynus. Kadangi veislė sena ir buvo plačiai auginama, tai randama šios veislės įvairių morfometrinių variacijų, kurios skiriasi žiedų formomis.
Be minėtos senosios veislės dar yra kelios šiuolaikinės veislės ir keli miškinio erškėčio hibridai su kitų rūšių erškėčiais. Bet auginami šie augalai retai ir tik šiauriniuose kraštuose bei Botanikos soduose.
 
 
 
 
 
 
 


Egidijus Kerbelis
2009-12-31
 
Rūdėtasis erškėtis
Rosa rubiginosa L. (R. eglenteria L.)

Aukštas, nuo 1 iki 2 (3) m aukščio krūmas. Dygiai stambūs, pjautuviškai ar kabliškai išsilenkę, plačiu iš šono kiek suplotu pagrindu. Ant žydinčių šakelių gausu smulkių, adatiškų dygliukų. Lapai iš 5-7 (9) lapelių; lapeliai smulkūs, apvalūs ar elipsiški; viršutinė pusė plika ar kiek plaukuota, kartais esti liaukučių, apatinė pusė plaukuota su raudonai rudomis liaukutėmis, kurios yra aromatingos (skleidžia obuolių aromatą). Lapelių pakraščiai paprastai ar dvigubai dantyti, liaukingi. Lapkočiai plaukuoti, gausiai liaukingi. Žiedai tankiuose skėtiškuose žiedynuose po 3-25 žiedus. Vainiklapiai rausvi ar šviesiai raudoni, žydi birželį ir liepos pradžioje. “Vaisiai” rutuliški arba kiaušiniškai rutuliški, ryškiai raudoni, lygus ar liaukingi, blakstienuoti. Sunoksta rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais.

Natūraliai paplitęs iš vakarų nuo šiaurės Ispanijos iki Ukrainos, Baltijos šalių ir pietinės Rusijos, iš pietų nuo pietinės Italijos iki pietinės Skandinavijos. Kitose Europos dalyse auginamas ar yra „sulaukėjas“. Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje taip pat auginami ir sutinkami pabėgę į natūralę gamtą. Kultūroje auginami nuo 1594 metų, naudojami kryžminimams. Vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje nuo seno auginamas sodybose, pavieniui arba kaip laisvos ar (dabartiniais laikais) kaip karpomos gyvatvorės augalas. Mėgstamas dėl lapų kvapo, kuris labiausiai jaučiamas po lietaus ir vakare po karštos dienos.

Yra išvesta kelios dešimtys šio erškėčio veislių. Šiuo metu dažniausiai auginamos XX a. išvestos veislės, kelias paminėsime:

„Fritz Nobis“, Kordes, 1940m.

Žiedai pusiau pilnaviduriai, stambūs, iš išorinės pusės lašišiškai rausvi, viduje gelsvai kremiški, kvapūs. Krūmas aukštas.

„Gold Busch“, Kordes, 1954

Žiedai pusiau pilnaviduriai, stambūs, šviesiai oranžiškai geltoni, šviesėjantys iki kreminės spalvos. Krūmas aukštas.

„Magnifica“, Hesse, 1916

Žiedai pusiau pilnaviduriai, vidutinio dydžio, kremiškai rausvi, kvapūs. Krūmas apie 1 m aukščio.

Literatūroje minima daug veislių iš XIX a., kurios Lietuvoje deja nesutinkamos, bei ir kitur pasaulyje ganėtinai retos, bet rožių istorijos vardan keletą iš jų norėtume paminėti:

„Amy Robsart“, Penzance/Keynes, Wiliams & Co, 1894

Žiedai pusiau pilnaviduriai, vidutinio dydžio, ryškiai raudoni, viduje rausvi, kvapūs. Krūmas aukštas.

„Clementine“ („Rose Jay“), Descemet, nuo 1824

Žiedai pusiau pilnaviduriai, vidutinio dydžio, balta spalva centre, kraštuose tamsiai rausva. Krūmas aukštas.

„Flora McIvor“, Penzance/Keynes, Wiliams & Co, 1895

Žiedai paprasti (5 vainiklapiai), stambūs, balti su violetiškai rausvu atspalviu. Krūmas aukštas.

„Janet’s Pride“, Whitwell/W. Paul, 1912

Žiedai pusiau pilnaviduriai, vidutinio dydžio, baltai oranžiškai (oranžiškai rausvai) juostuoti. Krūmas aukštas.

„Jaeannie Deans“, Penzance/Keynes, Wiliams & Co, 1895

Žiedai pusiau pilnaviduriai, vidutinio dydžio, avietiniai, kvapūs. Krūmas aukštas.

„La Belle Distinguée“ („La Petite Duchesse“, „Lee’s Duchess“, „Scarlet Sweet Brier“, „Double Red“, „Scarlet“), nuo 1844

Žiedai pilnaviduriai, maži, kompaktiški, ryškiai raudoni, kvapūs. Krūmas vidutinio dydžio.

„Lady Penzance“, Penzance/Keynes, Wiliams & Co, 1894

Žiedai paprasti (5 vainiklapiai), rausvi su geltonu centru, kvapūs. Krūmas vidutinio dydžio.

 „Lord Penzance“, Penzance/Keynes, Wiliams & Co, 1894

Žiedai paprasti (5 vainiklapiai), citriniškai geltoni su rausvu pakraščiu, kvapūs. Krūmas vidutinio dydžio.

„Lucy Bertram“, Penzance/Keynes, Wiliams & Co, 1895

Žiedai paprasti (5 vainiklapiai), smulkūs, rausvi su baltu centru. Krūmas aukštas, iki 3 m aukščio.

„Petite Hessoise“ („A Fleurs Doubles“, „A Fleurs Semi-Doubles“), Redoute/Lahaye, apie 1810

Žiedai pusiau pilnaviduriai, maži, rausvi; žydėjimas gausus. Krūmas iki 1,2 m aukščio.
 
 
 
 
 
 
 
Egidijus Kerbelis
2009-12-31
 
Stambiavaisis erškėtis
Rosa villosa L. (R. pomifera Herrm.)
 Neaukštas krūmas, siekiantis 1,5 (2) m aukščio, stačiomis šakomis. Dygiai tiesūs, ant žydinčių šakelių dar yra plonų, apatiškų dygiukų. Lapai stambūs, lapų skiautės dažniausiai 7, rečiau pasitaiko 5 ar 9, iki 3 cm pločio ir iki 7 cm ilgio, elipsiškos, jų kraštai lygiagretūs, pilkai žali, abipus švelniai pūkuoti, apatinėje pusėje liaukingi, pakraščiai dvigubai pjūkliškai dantyti ir liaukingi. Lapai skleidžia nestiprų terpentino (spyglių) kvapą. Lapkotis ir prielapiai su liaukiniais plaukeliais. Žiedai sutelkti po kelis, rečiau po vieną. Žiedo skersmuo apie 3 – 5 cm. Žydi birželio mėnesį. Vainiklapiai  šviesiai rausvi, jų pakraščiai tankiai liaukingai blakstienoti. „Vaisiai“, jų koteliai ir taurėlapiai su liaukiniais plaukeliais ir adatiškais dygiukais. Taurėlapiai ilgesni už vainiklapius, išoriniai su siūliškais priedeliais šonuose, peržydėjus žiedui , statūs ir susiglaudę, išliekantys prie subrendusių „vaisių“. „Vaisiai“ paprastai rutuliški, 1,5- 3 cm skersmens, prinokę kabantys, raudonos spalvos.
Lietuvoje šis erškėtis yra auginamas kelis šimtmečius, pasitaiko „sulaukėjusiu“. Šaltomis žiemomis apšala, bet sėkmingai vėl atželia.
Kilęs iš Pietvakarinės Europos
Paplitęs ar auginamas Europoje (išskyrus šiaurinę dalį), Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Užkaukazėje, Irane.
Auginamas kaip dekoratyvinis ir vaisinis, vitamininis krūmas. Iš „vaisių“ gaminami įvairūs konditeriniai gaminiai: kompotai, uogienės, džemai, padažai ir kt.
Nuo maždaug 1770 metų kultūroje auginama veislė "Duplex" ("Pommifere a Fleur Double", "Velu a Fleur Double", "Wolley Dod's Rose"). Autorius nežinomas. Žiedai pusiau pilnaviduriai (6-15 vainiklapių), šviesiai rausvi, švelnaus ir silpno kvapo, vidutinio dydžio. Veislė retai auginama. Lietuvoje jei ir buvo auginama dvaruose ar šventoriuose dabar nesutinkama.
 
 

 
Virgininis erškėtis
Rosa virginiana Mill. (R. lucida Ehrh.)

Krūmai iki 1.5 (2) m aukščio, su tiesiomis rudai raudonomis šakomis, dygiai pjautuviškai lenkti, ant jaunų ūglių pamate dygiai adatiški. Lapų skiautės 7 – 9, apie 2 – 4 cm ilgio, nuo elipsiškos iki atvirkščiai kiaušiniškos formos; lapeliai kraštuose viengubai dantyti, žali, blizgūs, apatinėje pusėje ant gyslų turi plaukelius. Žiedai po vieną ar kelis šviesiai rausvi. Taurėlapiai lygiakraščiai ar su 1 – 3 priedeliais kiekvienoje pusėje. „Vaisiai“ suspaustai rutuliški iki 1.5 cm skersmens, raudoni. Žiedynkočiai liaukingai šeriuoti. Žydi birželio – liepos mėn. „ Vaisiai“ sunoksta rugpjūčio – rugsėjo mėn.
Paplitęs rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje nuo Kvebeko iki Džordžijos, o į vakarus iki Misūrio.
Viena pirmųjų Amerikos erškėčių rūšių atvežta į Europą (Į Didžiają Britaniją 1724) bei plačiai pradėta auginti kaip dekoratyvinis augalas.
Lietuvoje pradėta auginti XX a., buvo sodinama palei geležinkelius apsauginėse augalų juostose (ypač šeštame ir septintame dešimtmetyje), taip pat miestų želdynuose. Trakų apylinkėse pasitaiko „pabėgusių“ į natūralią gamtą.
Žinoma viena veislė kilusi iš šio erškėčio.
„Plena“, Le Rouge, 1819
Žiedai pilnaviduriai, raudoni, žydi birželio mėn.
Prieš metus vienas Lietuvos rožių augintojų ūkis atsivežė šią veislę į Lietuvą. Tikėkimės, kad šį nereikli ir nuostabi rožė suras vietą Lietuvos želdynuose.
 
 

 
Rosa x turbinata Ait.
(R. x francofurtana Muench., sodininkystės literatūroje naudojami sinonimai „Francofurtana“, „Francofurtensis“, „Frankfort Rose“, „Rosies de Francfort“)

Hibrido autorius nežinomas, atsirado prieš 1583 m.
Tai hibridas tarp miškinio (R. majalis Herrm.) ir prancūzinio (R. gallica L.) erškėčių.
Lietuviško pavadinimo neturi, bet išvertus lotinišką vardą būtų kūgiškoji rožė.
Aukštas krūmas iki 1.5 (2) m aukščio, su sustorėjusiomis tiesiomis šakomis. Dygiai tvirti, beveik tiesūs ar pjautuviškai išlenkti, kartais su tiesių adatiškų dygiukų priemaiša; generatyvinės (žiedinės) šakelės be dygių ir dygiukų. Lapai stambūs, 9 – 12 cm ilgio; prielapiai platūs, ant žiedinių šakelių 5 – 6 mm pločio, pakraščiuose su liaukomis; pagrindinės lapelių gyslos su liaukomis, plaukeliais ir pavieniais dygiukais; lapų skiaučių (lapelių) 5, rečiau 7; skiautės pailgai kiaušiniškos, rečiau elipsiškos su apvaliu pagrindu; lapai tvirti, beveik odiški, viengubai dantyti, viršuje tamsiais žali, blizgūs, pliki, iš apačios pilkai žali, matiniai, su liaukomis, rečiau pliki. Žiedai pilnaviduriai, stambūs, apie 6 cm skersmens, paprastai žiedynuose po 2 – 3; žiedkočiai 2.5 – 3 cm ilgio, kaip ir vaisiaus pagrindas padengti liaukutėmis ant kotelių. Taurėlapiai tik su nedideliais siūliškais priedeliais ar be jų, po žydėjimo nukreipti į viršų. Vainiklapiai nuo šviesiai rausvos iki ryškiai rausvos spalvos. Žydi birželio – liepos mėn. „Vaisiai“ plačiai kūgiškos formos, todėl toks šios rožės lotyniškas pavadinimas.
Plačiai buvo paplitusi vakarų Europoje, šiuo metu retai sutinkama.
Lietuvoje ypač reta, dažniau sutinkama Latvijoje bei Estijoje.
Žinomos kelios veislės:
„Ancelin“, E. Noisette, 1829 m. Labai aukšta rožė, beveik laipiojanti, žiedai pilnaviduriai, ryškiai rausvi.
„Anne de Boleyn“, Girardon, 1829 m. Žiedai ryškiai rausvi, stambūs, apie 7.5 cm skersmens su žalios spalvos centru. Pavadinta Anglijos karaliaus Henriko VIII antros žmonos ir Elizabetos I Anglijos karalienės mamos garbei.
„Belle Rosine“, Descemet, 1820 m. Žiedai pilnaviduriai, dideli, ryškiai raudoni. Šakos labai dygiuotos.
„Grosse Mohnkopfs Rose“ („Pavot“, „Poppy Rose“ ir kt.), Schwarzkopf, 1799 m. Žiedai pilnaviduriai, taisyklingi, stambūs, iki 7.5 cm skersmens, šviesiai purpuriniai.
„Imperatrice Josephine“, Aiton, 1790 m. Krūmas iki 1.5 m. aukščio. Žiedai rausvi, gysloti, šviesėjantys. Pavadinta Napoleono žmonos garbei, kuri labai mylėjo bei kolekcionavo rožes.
„Turneps“ („ A Feuilles de Frene“, „Turgida“, „Turnip Rose“), autorius nežinomas, prieš 1770 m. Žiedai nuo vidutiniškų iki stambių, pilnaviduriai, netaisyklingi, rausvi. „Vaisiai“ kriaušiški, padengti šereliais.
 
 
 
 
 

 
Egidijus Kerbelis
2010-12-10
 

 

 

Švelnialapis erškėtis - Rosa mollis Smith.

 


Iki 1,5 m aukšio krūmas.
Dygiai tiesūs, kartais kiek išlinkę, ploni, jų pagrindas apvalus.

 

 


Lapai iš 5-7 lapų skiaučių. Lapų skiautės apie 3 cm ilgio, apie 2 cm pločio, apskritai kiaušiniškos ar pailgos. Lapai švelniai plaukuoti iš abiejų pusių, kiek liaukingi, tamsiai žali, pakraštyje dvigubai dantyti ir liaukingi. Lapkotis plaukuotas, liaukingas ir su dygiukais. Prielapiai stambūs, iš abiejų pusių plaukuoti, su stambiomis liaukutėmis pakraščiuose.
Žiedai susitelkę po 3-5, rečiau pavieniai arba po daugiau. Žiedkočiai trumpi su liaukinėmis blakstienėlėmis. Hipantija rutuliška, lygi arba su liaukinėmis blakstienėlėmis. Taurėlapiai bent apatinėje pusėje liaukingi, išoriškai šiek tiek plunksniški, žiedui peržydėjus statūs, susiglaudę ir pasilieka prie „vaisių“. Vainiklapiai tamsiai rožiniai, panašaus ilgio kaip taurėlapiai, kartais pakraščiuose liaukingi.

 

 

 


„Vaisiai“ nedideli, 1-1,5 cm ilgio, rutuliški arba kiaušiniški, tamsiai ar oranžiškai raudoni, lygūs ar su liaukinėmis blakstienėlėmis.
Liaukutės kvepia pušų sakais (terpentinu).

 

 


Ši rūšis artima stambiavaisiui erškėčiui (R. villosa L.) tik smulkesnė, mažesniais lapais, žiedais ir „vaisiais“. Šis erškėtis randamas visoje Lietuvoje.
Paplitęs Atlantinėje ir Vidurio Europoje, Skandinavijoje, Pabaltyje, Balkanuose, Baltarusijoje, Ukrainoje, vakarinėje Europinės Rusijos dalyje, Mažojoje Azijoje, Užkaukazėje.

Jundzilo erškėtis - Rosa marginata Wallr. (R. trachyphyla Rau, Rosa jundzillii Besser)
 

Krūmas nuo 0,3 m. iki 2 (2,5 kultūroje auginamas) m. aukščio, retas krūmas su požeminiais stiebais.

Dygiai tiesūs, rečiau lengvai lenkti, pamate išplatėję, apvalaus skerspjūvio. Taip pat pasitaiko tarp jų adatiškų ir liaukingų dygiukų, išimtinai pasitaiko žydinčios šakelės bedyglės.

Lapai su 5-7 skiautėmis. Skiautės stambios, elipsiškos ar pailgai elipsiškos, kiaušiniškos ar plačiai elipsiškos. Paprastai su smaila viršūne, rečiau apvalia, pamatas ovalus ar nestipriai pleištiškas. Lapai šiek tiek odiški, stangrūs. Lapai abipus pliki, apatinėje pusėje ties ryškiomis gyslomis su liaukomis, dvigubai piūkliški, pakraštyje liaukingi. Lapkotis liaukingas ir nežymiai plaukuotas. Prielapiai platūs su liaukingomis blakstienėlėmis.

Žiedai pavieniai ar po 2-3 (6), stambūs, iki 5 cm skersmens. Žiedkočiai 2-2,5 cm ilgio, su liaukingomis blakstienėlėmis.
 
 
 

Taurėlapiai ilgi su plunksniškais šoniniais prielapiais, liaukingi apatine puse, peržydėjus žiedui, nulinkę žemyn, išsilaiko iki „vaisių „ paraudimo. Vainiklapiai rožiniai, ilgesni už taurėlapius.

“Vaisiai“ stambūs, apvalūs iki elipsiški, kriaušiškų, pamate su liaukingomis blakstienėlėmis.

Bendras paplitimas. Pietinė vidurio Europa, pietrytinė Europa, vakarų Kaukazas ir šiaurinė Turkija.

Šį rūšis reta visame areale ir saugotina.

Lietuvoje auginamas tik kaip kultūrinis augalas. Arčiausiai Lietuvos natūraliai auga pietų Baltarusijoje ir centrinėje Lenkijoje.

Auga neutraliose, kalkingose, sausose, skurdžiose ir humusingose dirvose. Konkurencija atlaiko silpnai. Šilumamėgis, auga pietvakarinės ar pietrytinės ekspozicijos vietose, net ekstremaliose augavietėse. Pakenčia dalinį pavėsį.

Aptinkamas Quercion pubescentis, Erico- Pinion ir Pruno-Ligustretum bendrijose.

Šveicarrijos Alpėse rasta augimvietė 1317 m virš jūros lygio.

Rosa marginata Wallr. Viena iš labiausiai polimorfinių Rosa genties rūšių. Aprašyta daug formų, taip pat sėkmingai sudaro hibridus su kitomis šalia augančiomis rūšimis. Ši rūšis yra polifiletinės kilmės, tai Rosa canina L. ar kitų Caninae DC. em. Christ sekcijos rūšių ir R. gallica L. (Rosa sekcija) hibridas.

Naudojamas apželdinime parkuose, skveruose bei sodybose, kaip nereiklus ir dekoratyvus augalas. Vainiklapiai ir „vaisiai“ gali būti naudojami kulinarijos, konditerijos gaminiams ruošti bei kaip vitaminų ir mikroelementų šaltinis.

 

Jundzilo erškėtį Besseris aprašė kaip R. glandulosa Besser 1814 m., ne Bellardi 1790 m. ir turi aprašymo pirmumą, bet panaudojo jau egzistuojantį pavadinimą, todėl po dviejų metų pakartojo aprašymą pateikdamas kaip Rosa jundzillii Besser. Pavadindamas šį erškėtį prof. Bonifacius Stanislaus Jundzill garbei, kaip pirmosios Lietuvos floros autoriaus: „Opisanie roslin w Provincyi W. X. Litewskiego, na naturalnie rosnących“, 1791 m.

Flora Europaeae (1968 m., reprinted 1981 m.) naudojamas Rosa jundzillii Besser [9.XI.] 1816 m. pavadinimas, bet nomenklatūrinis prioritetas pagal naujas normas Atlas Flora Europaeae Vol.13, 2004 m. yra Wallroth pateiktas pavadinimas R. marginata Wallr.[sausis – birželis] 1815 m., antras pagal eilę būtu R. trachyphyla Rau [2.III] 1816 m., o R. jundzillii Besser lieka tik trečias. Bet lietuviškai šį augalo pavadinimą galime ir toliau vadinti Jundzilo erškėčiu, kol botanikai nepriėmė kitokio sprendimo.

Egidijus Kerbelis 2012-12-12

Paprastasis erškėtis (Rosa canina L.)

Krūmas iki 2-3 (5) m aukščio lankiškai išlenktomis šakomis, rečiau beveik tiesiomis, kartais lianiškas iki 8-10 m aukščio. Žievė žalia ar raudonai ruda, paprastai be pilko apnašo. Dygiai pjautuviškai išsilenkę, plačiais suplotais pamatais , paprastai išsidėstę padrikai. Lapai su 5-7, rečiau 9 lapų skiautėmis (lapeliais). Lapų skiautės elipsiškos, plačiai elipsiškos, kiaušiniškos ar atvirkščiai kiaušiniškos 2-2,5 cm ilgio, viršūnėje trumpai nusmailėjusios, pakraštyje su paprastais ar sudėtiniais, aštriais užsibaigiančiais liaukutėmis danteliais. Lapai iš abiejų pusių pliki, žali; lapkotis plikas, retai kiek plaukuotas; prielapiai siauri, su auselėmis, pakraštyje su liaukinėmis blakstienėlėmis. Žiedai susitelkę po 3-5 (retai po daugiau) skėtiškuose žiedynuose ar pavieniai. Žiedkočiai tokio pat ilgio kaip „vaisius“, pliki retai liaukingi. Pažiedlapiai paprastai trumpesni už žiedkočius. Taurėlapiai plačiai lancetiški, su plunksniškais priedeliais, žiedui peržydėjus nulinksta žemyn ir nukrenta paprastai prieš sunokstant „vaisiui“. Vainiklapiai rausvi arba balti. Diskas platus 4-5 mm skersmens, paprastai daugiau ar mažiau iškilas. Hipantijos žiotis siaura iki 1 mm skersmens. „Vaisiai“ 1,5-2,6 cm ilgio plačiai ovaliniai, kiaušiniški, kriaušiški, rečiau beveik rutuliški ar siaurai elipsiški, ryškiai ar šviesiai raudoni. Žydi birželį, „vaisiai“ sunoksta rugpjūtį (rugsėjį).

Labai polimorfiška rūšis, gerai kryžminasi su kitomis erškėčių rūšimis.

Auga pamiškėse , miško aikštelėse, krūmynuose, upių ir kalvų šlaituose, pakelėse.

Paplitęs Pietų Skandinavijoje, Vakarų, Centrinėje, Pietų Europoje, Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Ukrainoje, Pietų Rusijoje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Irane, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Vakarų Afrikoje. Kitose pasaulio šalyse šis erškėtis yra atneštinis.

Sodininkystėje šis erškėtis naudojamas kaip rožių poskiepis. Šaknys, stiebai ir lapai tinka odoms raugti. „Vaisiuose“ yra vitamino C, raugų ir kt. vertingų medžiagų. Iš „vaisių“ verdamas sirupas, uogienės, gaminama arbata, vynas ir pan. Iš vainiklapių taip pat galima ruošti įvairius maisto produktus. Iš sėklų galima paruošti kavos gėrimą.

Šio erškėčio yra išvesta veislių naudojamų želdynuose, kelias paminėsime:

„Kiese“. Kiese, 1910, „General Jacqueminot“ x R. canina

Žiedai nepilnaviduriai, ryškiai raudoni, centre geltoni, pavieniai, gausiai apkibę krūmą. Lapai tamsiai žali, blizgūs. Krūmas iki 2,5 m aukščio.

„Sonia“. Horvath, 1938, (R. multiflora x R. canina) x „Hortulanus Budde“.

Žiedai pusiau pilnaviduriai, tamsiai raudoni, centre oranžiniai, aromatingi.

„Una“. Paul, 1900, R. x odorata x R. canina.

Žiedai paprasti ar pusiau pilnaviduriai, geltoni iki kremiškai balsvų.

 

Yra išvesta veislių naudojamų kaip poskiepiai rožėms, kelias išvardysime:

„Brög‘s Stachenllose“, Brög, 1896.

Krūmas stipraus augimo. Ūgliai beveik be dygių, gausiai šakoti. Lapai stambūs, matiniai. Žiedai balti. Šaknies kaklelis tiesūs, šaknys ilgos. Poskiepis naudojamas šiltnamiuose skynimui auginamoms rožėms.

„Heinsohn‘s Rekord“, Heinsohn, 1935.

Krūmas gausiai šakotas, išaugina aukštus stiebus, ūgliai su dygiais. Lapai tamsiai žali, matiniai. Žiedai stambūs, rausvi, žiedynuose po 5-7. Naudojamas stiebinėms rožėms auginti.

„Inermis“, Gamon,1905.

Aukštas krūmas, ūgliai ilgi, beveik be dygių. Lapai smulkūs, matiniai. Žiedai pavieniai ar žiedynuose, šviesiai rausvi.

„Kordes Inermis“, W. Kordes, 1943.

Atrinktas sėjinukas iš „Inermis“. Ūgliai šviesesni, lapai platesni nei „Inermis“. „Vaisiai“ sunoksta dviem savaitėmis ankščiau už „Inermis“.

Lietuvoje dar naudojama agronomo L. Juozelskio atrinkta paprastojo erškėčio bedygė forma, sąlygiškai vadinama „Vilniaus bedyglis“. Tinkanti tiek lauke auginamoms rožėms, tiek šiltnamiuose skynimui auginamoms rožėms.

E. Kerbelis 2013-12-19

Baltažiedis erškėtis (baltažiedė rožė) Rosa x alba L.

Paprastai aukštas, nuo 1,5 iki 3 m aukščio, krūmas. Dygiai stambūs, išsilenkę, prie pagrindo suploti, smulkių dygių beveik nebūna. Lapai paprastai pilkai žali, stambūs, iki 10 cm ilgio. Lapų skiautės pailgos, kiaušiniškos, stambios, paprastai lape jų būna 5, rečiau 7. pakraščiai viengubai pjūkliški. Apatinė lapų pusė pūkuota, o viršutinė plika. Žiedai vidutinio dydžio ar stambūs, po kelis žiedyne arba pavieniai, pilnaviduriai ar pusiau pilnaviduriai, balti, šviesiai kreminiai, šviesiai rausvi ar rausvi. Taurėlapiai su plunksniškais priedeliais, žiedui peržydėjus atsilenkę į šonus. Žiedkočiai su liaukiniais šereliais. Jei užsimezga „vaisius“, tai jie paprastai būna pailgai kiaušiniški, be liaukų, skaisčiai raudoni. Riešutėlių kiekis „vaisiuje“ nedidelis (1 – 4 (6)). Žydi vieną kartą per vasarą nuo birželio vidurio iki liepos vidurio.

Manoma, kad baltažiedės rožės kilusios susikryžminus damaskinėmis rožėms (Damask (D), Rosa damascena Mill.) su paprastuoju erškėčiu (Rosa canina L.)

Lietuvos botanikai šią grupę vadina erškėčiu, mūsų nuomone reiktu vadinti rože, nes tai hibridinės kilmės tik kultūroje auginami augalai.

Pirmosios žinomos veislės atsirado nuo 15 amžiaus, o gal dar anksčiau. Pagrinde su šios grupės rožių veislių selekcija buvo dirbama 18 a. pabaigoje – 19 a. pirmoje pusėje. Beveik pusės šios grupės rožių veislių autoriai yra nežinomi. Daug su šiomis rožėmis dirbo prancūzų selekcininkas XIX a. Vibert, ir yra išvedęs kelias dešimtis veislių.

„Celeste“ („Bleu Celeste“, „Celeste Blanche“, „Celestial“, „Celestis“, „Erubescens“, „Nova Coelestis“, „Nuancee de Bleu“). Duport, 1810 m.
Žiedai pusiau pilnaviduriai, šviesiai rausvi su stipriu aromatu. Krūmas apie 1,5-2 m aukščio.

„Amelia“ („Amelie“). Vibert, 1823 m. Žiedai stambūs, pilnaviduriai, rausvi, silpno aromato,. Krūmas apie 1,6 m aukščio.

„Felicite“ („Felicite Parmentier“). Parmentier, 1836 m. (1834 m.).
Žiedai stambūs, pilnaviduriai, žmogaus odos rausvumo spalvos su stipriu aromatu. Krūmas apie 1,5 m aukščio.

„Great Maiden's Blush“ („Belala Dona“, „Belle Fille“, „Carne“, „Cuisse de Nymphe“, „Cuisse de Nymphe Grande“, „Grande Cuisse de Nymphe“, „Incarnata Major“, „Le Royale“, „La Virginale“, „Maiden's Blush“, „Begalis“. Autorius nežinomas, prieš 1754 m. (apie 1400? m.). Žiedai šviesiai rausvi, pilnaviduriai, rutuliški, stambūs su žalia „akute“ centre. Krūmas iki 2,5 m aukščio.

„Maxima“ („Alba Maxima“, „Great Double White“, „The Jacobite Rose“, „Cheshire Rose“). Autorius nežinomas, apie 1500? m. Žiedai kremiškai balti, pilnaviduriai, stambūs, aromatingi, prasiskleide išblunka iki baltos spalvos. Krūmas 2 (3) m aukščio.

„Semi-plena“ („Duplex“, „Multiple“, „Semi-Duplex“, „Suaveolens“, „Vierge“). Autorius nežinomas, Prieš 1754 m. (apie 1600 m.). Žiedai balti, pusiau pilnaviduriai, vidutiniški, aromatingi. Krūmas 2 (2,5) m aukščio.

„Maiden's Blush“ („Alba Rubigens“, „Anglaise“, „Aureata“, „Bella Donna Flore Minore“, „Couleur de Chair“, „Cuisse de Nymphe Naire“, „Petite Cuisse de Nymphe“, „Lesser Maiden's Blush“, „Regina Carnea“, „Rubigens“, „Small Maiden's Blush“). Royal Botanical Gardens, Kew, 1797 m. Žiedai šviesiai rausvi, pilnaviduriai, vidutiniški, rutuliški, aromatingi. Krūmas 1,5–2 m aukščio.

„Mme Plantier“. Plantier, 1835 m (R. alba x R. moschata).  Žiedai kremiškai balti, vėliau visiškai balti su mažu žaliu purkų telkiniu centre, labai taisyklingi, plokšti, aromatingi. Krūmas aukštas, iki 3 m aukščio, gali augti kaip laipiojanti rožė iki 6 m aukščio. Lietuvoje šaltomis žiemomis gali pašalti ir dažniausiai auga iki 1,5-2 m aukščio krūmu.

„Königin von Dannemark“ („Naissance de Venus“, „Queen of Denmark“, „Reine de Danemark“). Booth, 1826 m (1816 m). Žiedai skaiščiai rausvi, pilnaviduriai, taisyklingi, apie 8 cm skersmens, kvapūs. Krūmas iki 1,5 m aukščio. Bene gražiausia Alba grupės rožė. Gali augti net skurdžiuose dirvožemiuose.

„Blush Hip“ („New Blush Hip“). Autorius nežinomas, prieš 1846 m. Žiedai dideli, pilnaviduriai, rausvi, centre tamsesni. Krūmas kompaktiškas.

„Mme Legras de St. German“ („Le Gras de St. Germain“). Autorius nežinomas, prieš 1846 m. Žiedai dideli, pilnaviduriai, balti, centras gelsvas (kremiškas). Krūmas aukštas.

„Chloris“ („Cloris“), Descement, prieš 1820. Žiedai šviesiai rausvi, pilnaviduriai, vidutiniško dydžio, vidutiniškai kvapūs. Krūmai iki 2 m aukščio.

„Cymbaefolia“ („AFeuilles de Chanore“, „Cannabina“), Flobert/Pelletier, 1807. Žiedai balti, pilnaviduriai, nedideli. Lapų skiautės pailgos, siauros, panašios į kanapių. Krūmas mažai dygiuotas, apie 1 m aukščio.

 

E. Kerbelis 2013-12-19

 

 Erškėčiai ir rožės fotogalerijoje ->