Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Diemedis (Artemisia)

Diemedis - Artemisia abrotanum L.


Šeima: Astriniai (Graižažiedžiai) - Asteraceae Dumort. (Compositae G.)
Lietuviški sinonimai: diemedys, diemedėlis, dievmedis, dievo medis, žalmedis
Tai 60 - 150 cm aukščio augalas. Stiebas status, šakotas, plikas, prie pagrindo sumedėjęs. Lapai kiaušiniški, kotuoti, žali. Žemutiniai lapai 2 - 3 kartus plunksniški, skiltys siūliškos, viršutiniai triskilčiai arba siūliški, apatinė pusė jaunų lapų pilka, plaukuota, vėliau plika. Graižai labai smulkūs, 2 - 2,5 mm skersmens, nusvirę, kekėmis susitelkę į tankias, ilgas ir siauras šluoteles. Žiedai žaliai gelsvi. Vaisiai iki 1,2 mm ilgio, suploti, karpoti. Žydi rugpjūčio - spalio mėn. Diemedis mėgsta purias, derlingas, nešlapias dirvas. Sėklos Lietuvoje nesubręsta, todėl dauginamas dalijant puskrūmį, žaliais ūgliais, auginiais. Vienmečiai ūgliai kartais apšąla, todėl juos pavasarį reikia nukarpyti. Visas keras peržiemoja gerai. Gyvena daugiau kaip 26 metus. Dažnas visoje Respublikoje.
 
 

Šakelėse ir lapuose bei graižuose yra 0,18 - 1,40% eterinio aliejaus, susidedančio iš cineolio, tujono, izotujono, taip pat rutino, skopoletino, alkaloido abrotanino, karčiųjų, rauginių, mineralinių medžiagų, 9 - 50 mg% askorbino rūgšties, gintaro, vyno rūgščių.
Viršūninės šakelės skinamos augalams žydint, surišamos į nedidelius ryšulėlius arba paskleidžiamos plonu sluoksniu ir džiovinamos perpučiamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Sausa žaliava supakuojama į dežutes ir sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje laikoma ne ilgiau kaip 2 metus.
Vartojimas medicinoje:
Diemedžių antžemine dalimi patariama gydyti anginą, o šaknimis - epilepsiją bei meningitą. Diemedžiais taip pat patariama gydyti menstruacinio ciklo sutrikimus, o jų kompresus dėti ant žaizdų bei sumušimų vietų.
Liaudies medicinoje:
Diemedžio antpilas vartojamas sergant peršalimo, infekcinėmis skrandžio ir žarnyno ligomis bei reumatu, jei skauda dantis, antpilu patariama skalauti burną. Jei gausiai prakaituoja kojos, jas mirkykite diemedžio lapų vonelėse. Diemedžio antžemine dalimi patariama gydyti anginą, o šaknimis - epilepsiją bei meningitą. Diemedžiais taip pat patariama gydyti menstruacinio ciklo sutrikimus, o jų kompresus dėti ant žaizdų bei sumušimų vietų.
Kulinarijoje:
Diemedžio lapai švelniai kvepia citrinomis ir beveik neturi kartėlio. Kartėlio nelieka išdžiovintoje diemedžių žaliavoje. Jauni ūgliai ir lapai vartojami likeriams, keksams bei kitiems konditeriniams gaminiams aromatizuoti. Žemaičiai jais paskanina sūrius ir varškę, vokiečiai - mėsos ir žuvies patiekalus. Džiovintais diemedžio lapais patariama skaninti keptą mėsą, antį, žąsį bei padažus. Diemedžiu aromatizuoja actą, majonezą, alkoholinius gėrimus.
Diemedžių šakelės ne tik aromatizuoja rūbus, bet ir juos apsaugo nuo kandžių.
Eilėraštis, pražydęs kukliu diemedžiu... Dievo kibirkštėlė auga mažutėliuose...
Diemedėli diemedėli,
Pilkai melsvai žalias -
Diemedėli diemedėli -
Dievo tu medeli...
Prisiglausk prie jo lapelių
Lyg angelo plunksnelių,
Ir įkvėpk kartoko kvapo 
Menančio mūs dalią...
Ach, tylusis diemedėli -
Dieviškai kuklus,
Savo tyliu buvimu 
Prisiglausk prie mūsų.
Tyliai tyliai pakuždėk:
Aš su tavimi -
Medelį dievo mato tas,
Kas mato širdimi...
(Vida Vaišnienė)
 

Parengė: Renata Miklušytė 2004.06.14