Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Bruknė (Vaccinium)

 BRUKNIŲ VEISLĖS

Bruknė (Vaccinium vitis - idaea L.) - erikinių (Ericaceae) šeimos šilauogės (Vaccinium) genties visžalis krūmokšnis. Lotyniškas augalo pavadinimas reiškia vynuoges nuo Ido kalno. Bruknės paplitimas, ekologija, biologija minima Ž.E. Žilibero (1741 - 1814) darbuose. Šios uogos nuo seno vartojamos maistui, o bruknių lapai ir uogos pasižymi dar ir vaistinėmis savybėmis. Bruknė - medingas augalas.
 
'Julija'
 

Apie pirmuosius bruknės kultūrinimo bandymus užsimenama 1745 m. Rusijoje (Sankt Peterburge), tačiau tikrieji darbai šioje srityje atlikti beveik tuo pačiu metu įvairiose Europos ir Amerikos šalyse 1960 - 1970 metais. Dabar žinoma apie 20 sukurtų bruknės veislių. Viena kultūrinių bruknių savybių yra ta, kad ji subrandina kasmet po du derlius, kurie renkami rugpjūčio ir spalio mėn. Žydi dažniausiai gegužės - birželio mėn. ir antrą kartą - liepos - rugpjūčio mėn., pavieniai augalai gali žydėti iki pat šalnų. Uogų augimo pradžia beveik sutampa su masinio žydėjimo pabaiga.
Dažniausiai auginamų veislių trumpos charakteristikos:
`Erntedank` - sukurta Vokietijoje 1975 m. Krūmokšniai apie 20 cm aukščio, lapai šviesiai žalios spalvos, uogos šviesiai raudonos, smulkios arba vidutinio dydžio (vienos uogos vidutinė masė iki 0,25 g), nelabai rūgščios.
 

`Erntekrone` - išvesta 1978 m. Vokietijoje. Krūmokšniai tvirti, statūs, apie 15 - 20 cm, lapai kiek apvalesni negu įprastinės bruknės, tamsiai žali. Uogos tamsiai raudonos, apvaliai suplotos, vidutinio stambumo (0,25 - 0,62 g), saldžiarūgštės, kiek mažiau karstelėjusios negu savaiminių augalų.
`Erntesegen` - sukurta Vokietijoje 1981 m. Krūmokšniai minkštomis šakelėmis, 15 - 20 (iki 40) cm aukščio, stambiais pailgos formos lapais. Uogos šviesiai raudonos, labai stambios (apie 1 cm skersmens, 0,40 - 0,69 g), apvalios, gero skonio.
 

`Ida` - išvesta 1977 m. Švedijoje. Krūmokšniai kompaktiški, 10 - 20 cm aukščio, nedidelio šakniastiebinio produktyvumo, t.y. lėtai formuoja ištisinį sąžalyną. Lapai stambūs, viršutinėje lapų pusėje išryškėjusiomis lapų gyslomis. Uogos šviesiai raudonos, labai stambios (0,5 - 0,8 g). Vidutiniškas derlius - apie 140 g nuo krūmelio.
`Linnea` - sukurta Švedijoje 1997 m. Krūmokšniai augūs, statūs 15 - 25 cm aukščio, silpno šakniastiebinio produktyvumo, lapai stambūs. Uogos šviesiai raudonos, vidutinio dydžio (0,35 - 45 g). Vidutinis derlius - apie 15 g nuo augalo.
`Koralle` - viena seniausių ir labiausiai paplitusių Europoje veislių. Išvesta 1969 m. Olandijoje ir nuo tada neprarandanti populiarumo. Krūmokšniai aukšti, apie 30 cm, statūs. Lapai ovalūs, tankiu vainiku, tamsiai žali. Uogos ryškiai raudonos, vidutinio stambumo (0,30 - 0,40 g), atvirkščiai kiaušiniškos, gero skonio.
 
'Koralle' antras žydėjimas
 
 

`Masovia`- sukurta 1985 m. Lenkijoje. Krūmokšniai žemaūgiai, iki 10 cm aukščio. Uogos gana smulkios (0,24 g), tamsiai raudonos, suplotos, rūgštesnės negu savaiminių augalų.
`Kostromskaja rozovaja` - išvesta 1995 m. Rusijoje. Krūmokšniai vidutinio augumo, labai šakoti, iki 15 cm aukščio. Uogos rausvos, apvalios, apie 1 cm skersmens (0,34 g), sultingos, saldžiarūgštės. Derlius 600 - 2700 g iš kv. m.
`Kostromička` - išvesta 1995 m. Rusijoje. Krūmokšniai tankūs, kompaktiški, statūs, 15 - 18 cm aukščio. Uogos tamsiai raudonos, apvalios, 7 -8 mm skersmens (0,24 g), sultingos, saldžiarūgštės. Derlius 960 - 2500 g iš kv. m.
`Rubin` - 1997 m. sukurta Rusijoje. Krūmokšniai tankūs, iki 15 - 18 cm aukščio, greitai suformuoja ištisinį sąžalyną. Uogos tamsiai raudonos, apvalios, vidutinio stambumo (0,22 g), gero skonio. Derlius 940 - 2900 g iš kv. m.
`Red Pearl` - išvesta 1981 m. Olandijoje. Krūmokšniai aukšti 20 - 30 (iki 40) cm. Lapai stambūs, gana apvalūs, tamsiai žali. Uogos tamsiai raudonos, stambios, 7 - 12 mm skersmens, apvalios, vidutiniškai rūgščios.
 

`Sanna` - 1988 m. sukurta Švedijoje. Krūmokšniai 15 - 25 (35) cm aukščio, pasižymi intensyviu parcialinių krūmokšnių formavimu, todėl greitai sudaro ištisinį sąžalyną. Lapai elipsiški arba atvirkščiai kiaušiniški. Uogos raudonos, apvalios, stambios (0,4 g). Derlius 200 - 600 g iš augalo
(kitų autorių duomenimis 300 - 400 g).
`Sussi` - išvesta 1986 m. Švedijoje. Krūmokšniai žemaūgiai 10 - 20 (15 -25) cm, statūs. Uogos tamsiai raudonos, apvalios, stambios (0,4 g). Derlius mažesnis nei `Sanna`.
Iš Lietuvos miškų bruknių savaiminės populiacijos atrinktas morfotipas, sąlyginai pavadintas `Aura`. Krūmokšniai statūs, 10 - 14 cm aukščio, lapai dideli. Uogos atvirkščiai kiaušiniškos, stambios (0,46 g). Kekėje vidutiniškai po 5 -7 uogas.

Mūsų Botanikos sode auginamos 8 bruknės veislės: `Erntedank`, `Erntesegen`, `Sussi`, `Red Pearl`, `Julija`, Salaspils Ražiga`, Rubina Lase` ir `Koralle`. Kasmet bruknių kolekcija plečiama. Šiuo metu norintiems įsigyti bruknių, galime pasiūlyti tik `Koralle` veislės krūmelių.

Parengė: A. Meiduvienė 2004.04.13