Allium gentis priklauso česnakinių (Alliaceae J. Agardh) šeimai (seniau buvo priskiriama lelijiniams (Liliaceae Juss.)) ir yra viena iš didžiausių žinomų augalų genčių pasaulyje. Joje priskaičiuojama apie 1250 rūšių. Genčiai priklauso daugiametės žolės, formuojančios svogūnus. Skirtingų rūšių augalų aukštis svyruoja nuo 5 cm iki 1,5 m, svogūnų skersmuo būna nuo 2 – 3 mm iki 8 – 10 cm. Kelios rūšys (kaip antai A. fistulosum L. – tuščialaiškis česnakas) tikrojo svogūno gali neturėti – tokiu atveju jų lapų pamatinės dalys būna stipriai išplatėjusios. Žiedai pentacikliniai, trinariai, paprastai sutelkti į žiedyną (dažniausiai paprastąjį skėtį). Apyžiedis paprastas, vainikėlinio tipo (t.y. nediferencijuotas į taurelę ir vainikėlį). Dauginasi sėklomis, vegetatyviškai (svogūno dalimis) bei žiedynuose susidarančiais nedideliais svogūnėliais. Sėklų endosperme, kaip ir visose kitose augalų dalyse, aptinkama įvairių alkaloidų bei eterinių aliejų, suteikiančių augalams specifinį aštrų kvapą. 

 

 

Gentis paplitusi Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje, išskyrus kelias rūšis Čilėje (Allium juncifolium), Brazilijoje (A. sellovianum) bei tropinėje Afrikoje (A. spathaceum). Lietuvoje dažnas laukinis (A. oleraceum L.) česnakas, labai retai aptinkami meškinis (A. ursinum L.), kampuotasis (A. angulosumL.), dirvinis (A. vineale L.), porinis (A. scorodoprasum L.) bei laiškinis (A. schoenoprasum L.) česnakai. Šios rūšys, nors natūraliai ir nedažnos, yra plačiai auginamos soduose bei daržuose (kaip ir šiai genčiai priklausantis valgomasis svogūnas (A. cepa L.), daržinis poras (A. porrum L.), askaloninis (A. ascalonicum L.) bei keistasis (A. paradoxum L.) česnakai).

 

 

Česnakiniai augalai nėra reiklūs augimo sąlygoms. Geriausiai auga saulėtoje ar kiek užpavėsintoje vietoje, lengvame gerą drenažą turinčiame dirvožemyje, nors kurį laiką gali pakęsti  ir sunkesnius substratus. Genties augalus paprasta auginti ir dėl atsparumo daugumai kenkėjų. Be to, įvairios Allium rūšys yra geros kompanjonės daugeliui kitų rūšių augalų (tokių, kaip vaistinės ramunės, paprastosios morkos, įvairios rožės, burokai), išskyrus ankštinius (Fabaceae Lindl šeima), kurių augimą česnakinės daržovės slopina augdamos greta. Auginti augalus prie česnakų yra naudinga, nes pastarieji sumažina kenksmingų vabzdžių, net kurmių atakos tikimybę. Panašiai veikia ir svogūnų bei česnakų vandeniniai ekstraktai.

 

 

Allium genties rūšys nuo seno žmonijos naudojamos maistui ir yra nepakeičiamos daugelio šalių virtuvėse. Teoriškai, visi genties atstovai yra valgomi, jų skonis įvairuoja nuo švelnaus (porų ir svogūnų) iki aštraus (valgomasis česnakas). Nors maistui tradiciškai naudojamos tik paskiros augalų dalys (svogūnai, laiškai), bet ir visos kitos šios genties rūšių augalų dalys yra valgomos. Aštriausią skonį turinčios augalų dalys yra žiedynai bei nesunokusios sėklos (mėgstantiems eksperimentuoti virtuvėje derėtų pabandyti patiekalus gardinti būtent šiomis česnakų dalimis). 

Vienas iš populiariausių Allium genties prieskoninių augalų yra valgomasis česnakas (A. sativum L.). Šis prieskoninis kilęs iš Pietų Azijos. Jau senovėje česnakas buvo žinomas kaip vaistinis augalas – Avicena juo gydė visas ligas. Būdingą speficinį ir ilgai išliekantį kvapą česnakui suteikia sieros turintis alicinas (dialildisulfidas). Ši medžiaga yra stiprus baktericidas – alicinas antimikrobiškai veikia net praskiestas 125 000 kartų. Alicinas stabdo įvairius destrukcinius procesus virškinamajame trakte, taip pat turi antihelmintinių savybių. 

Pastaruoju metu įvairios pasaulio laboratorijos pateikia naujų eksperimentinių duomenų apie česnako įtaką įvairių ligų gydymui ir jų profilaktikai. Pastebėta, kad česnakas per 4 – 12 savaičių gali sumažinti mažo tankio („blogojo“) cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat lėtėja aterosklerotinių plokštelių augimas kraujo indų spindyje (kol kas neaišku, ar taip yra dėl lengvojo cholesterolio kiekio sumažėjimo plazmoje, ar dėl kitų česnake esančių medžiagų). Be to, česnakas mažina širdies infarkto tikimybę žmonėms, sergantiems kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Vartojant česnaką, taip pat mažėja kraujo krešumas (trombocitų agregacija), todėl jį reiktų vartoti atsargiau žmonėms, kurie turi kokių nors kraujo krešėjimo sutrikimų. 

Česnako aplikacijos ant odos ar nagų veikia fungistatiškai ir fungicidiškai (naikina net ir sunkiai vaistais gydomą mieliagrybio sukeltą nagų grybelį). Česnako poveikis grybelinių ligų gydyme išryškėja po 2 savaičių gydymo ir yra panašaus efektyvumo, kaip ir sintetinių (pvz. imidazolo grupės) vietinio poveikio fungicidinių/fungistatinių preparatų. Bet gydyti aplikacijomis reiktų labai atsargiai, nes česnakas gali nudeginti odą bei sukelti alergiją.

Naujausi tyrimai rodo, kad reguliarus česnako vartojimas gali sumažinti kai kurių vėžio rūšių (skrandžio , žarnyno) tikimybę bei paefektyvinti tradicinį gydymą. 

Dėl savo imunostimuliuojančio poveikio, česnakas trumpina viršutinių kvėpavimo takų uždegimų laiką bei padeda išvengti infekcijų epidemijų metu. 

Negausiais eksperimentais taip pat parodyta, jog česnako komponentai mažina gliukozės kiekį kraujo plazmoje, todėl česnaką būtų naudinga įtraukti į diabetu sergančių žmonių dietą.