Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto botanikos sodas

MENIU

Sauso šlaito buveinė B-1

B-1 Sausas šlaitas

IV-V a. pilkapio (archeologijos paminko, saugomo valstybės) teritorijoje tarp retų brandžių pušų susiformavusioje pievoje dažniausiai auga stepinių pievų, pamiškių, miško aikštelių ir šlaitų pievų bei smėlynų augalų rūšys. Čia vyrauja šilumamėgiai, turintys siaurus siūliškus, pilkšvus plaukeliais apaugusius arba smulkiai skaldytus lapus, žemi augalai: paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.), vienagraižė kudlė (Pilosella officinarum F. W. Schulz et Sch. Bip.), siauralapė miglė (Poa angustifolia L.) ir kt. Aptinkami ir kitaip sausrai prisitaikę augalai. Tai sukulentai, kaupiantys vandenį sustorėjusiuose lapuose ir stiebuose: aitrusis šilokas (Sedum acre L.), didžioji vilkpupė (Hylotelephium maximum (L.) Holub) ir kt.

Šioje buveinėje auga net 122 induočių augalų rūšys: čiobralapė smiltė (Arenaria sepyllifolia L.), apskritalapis katilėlis (Campanula rotundifolia L.), šreberio viksva (Carex praecox Shreb.), šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides L.), paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.), melsvoji kelerija (Koeleria glauca (Spreng.) DC.), geltonžiedė liucerna (Medicago falcata L.), šilinis saliavas (Peucedanum oreoselinum (L.) Moench), pievinė šilagėlė (Pulsatila pratensis (L.) Mill.), kalninis dobilas (Trifolium montanum L.), plačialapė veronika (Veronica teucrium L.) ir kt.

DSC_1182